laikytu

Taip pat žr.: laikytų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

laikytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. laikytas, mot. g. laikyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	laikytas	laikyti	laikyta	laikytos	laikyta	-
kilm.	laikyto	laikytų	laikytos	laikytų	-	-
naud.	laikytam	laikytiems	laikytai	laikytoms	-	-
gal.	laikytą	laikytus	laikytą	laikytas	-	-
įnag.	laikytu	laikytais	laikyta	laikytomis	-	-
viet.	laikytame	laikytuose	laikytoje	laikytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	laikytasis	laikytieji	laikytoji	laikytosios	-	-
kilm.	laikytojo	laikytųjų	laikytosios	laikytųjų	-	-
naud.	laikytajam	laikytiesiems	laikytajai	laikytosioms	-	-
gal.	laikytąjį	laikytuosius	laikytąją	laikytąsias	-	-
įnag.	laikytuoju	laikytaisiais	laikytąja	laikytosiomis	-	-
viet.	laikytajame	laikytuosiuose	laikytojoje	laikytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. laikytas, mot. g. laikyta.

laikytu

1. tas, kurį laikė

Etimologija

<= laikyti, laiko, laikė

---