lauma

 Jotvingių kalba

Laimingi vaikai

Tarimas

• TFA: ['laũ.ma]

Daiktavardis

lauma (mot. g.)

1. laimė ^(lt) (sen.)
   • jausmo, likimo arba sėkmės prasme; neskaičiuojamas
2. laumė ^(lt) (nau.)

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai) lauma ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt) 

Laume (xsv) (mot. g.)

(Sinonimai) lauma ^(xsv) – laimė ^(lt) 

Laima (xsv) (mot. g.)

(Sinonimai) lauma ^(xsv) – laumė (baltų mitologija) ^(lt) 

Laume (xsv) (mot. g.)

Etimologija

Tikėtina, kad šis žodis buvo dvireikšmis (laimė ir laumė), o tai paaiškintina tuo, kad laumės ne visada buvo laikomos blogomis būtybėmis. Tikėtina, kad jotvingių mitologijoje laumės dažniau būdavo laimės nešėjos, skleidėjos. Galimai tai rodo ir deivės Laumės svarbą jotvingių tikėjime. Etimologija neaiški. Giminiškas lietuvių k. laumė, latvių k. lauma.

Kategorijos

• Abstrakcijos
• Baltų mitologija
• Jausmai
• Okultizmas
• Psichologija
• Religija

---