linksminamu

Taip pat žr.: linksminamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

linksminamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. linksminamas, mot. g. linksminama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	linksminamas	linksminami	linksminama	linksminamos	linksminama	-
kilm.	linksminamo	linksminamų	linksminamos	linksminamų	-	-
naud.	linksminamam	linksminamiems	linksminamai	linksminamoms	-	-
gal.	linksminamą	linksminamus	linksminamą	linksminamas	-	-
įnag.	linksminamu	linksminamais	linksminama	linksminamomis	-	-
viet.	linksminamame	linksminamuose	linksminamoje	linksminamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	linksminamasis	linksminamieji	linksminamoji	linksminamosios	-	-
kilm.	linksminamojo	linksminamųjų	linksminamosios	linksminamųjų	-	-
naud.	linksminamajam	linksminamiesiems	linksminamajai	linksminamosioms	-	-
gal.	linksminamąjį	linksminamuosius	linksminamąją	linksminamąsias	-	-
įnag.	linksminamuoju	linksminamaisiais	linksminamąja	linksminamosiomis	-	-
viet.	linksminamajame	linksminamuosiuose	linksminamojoje	linksminamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. linksminamas, mot. g. linksminama.

linksminamu

1. tas, kurį linksmina

Etimologija

<= linksminti, linksmina, linksmino

---