loję

 Lietuvių kalba

Dalyvis

loję (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lojęs, mot. g. lojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lojęs	loję	lojusi, lojus	lojusios	-	loję
kilm.	lojusio	lojusių	lojusios	lojusių	-	-
naud.	lojusiam	lojusiems	lojusiai	lojusioms	-	-
gal.	lojusį	lojusius	lojusią	lojusias	-	-
įnag.	lojusiu	lojusiais	lojusia	lojusiomis	-	-
viet.	lojusiame	lojusiuose	lojusioje	lojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lojusysis	lojusieji	lojusioji	lojusiosios	-	-
kilm.	lojusiojo	lojusiųjų	lojusiosios	lojusiųjų	-	-
naud.	lojusiajam	lojusiesiems	lojusiajai	lojusiosioms	-	-
gal.	lojusįjį	lojusiuosius	lojusiąją	lojusiąsias	-	-
įnag.	lojusiuoju	lojusiaisiais	lojusiąja	lojusiosiomis	-	-
viet.	lojusiajame	lojusiuosiuose	lojusiojoje	lojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lojęs, mot. g. lojusi.

loję

1. tas, kuris lojo

Etimologija

<= loti, loja, lojo

---