lydimu

Taip pat žr.: lydimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lydimu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lydimas, mot. g. lydima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydimas	lydimi	lydima	lydimos	lydima	-
kilm.	lydimo	lydimų	lydimos	lydimų	-	-
naud.	lydimam	lydimiems	lydimai	lydimoms	-	-
gal.	lydimą	lydimus	lydimą	lydimas	-	-
įnag.	lydimu	lydimais	lydima	lydimomis	-	-
viet.	lydimame	lydimuose	lydimoje	lydimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydimasis	lydimieji	lydimoji	lydimosios	-	-
kilm.	lydimojo	lydimųjų	lydimosios	lydimųjų	-	-
naud.	lydimajam	lydimiesiems	lydimajai	lydimosioms	-	-
gal.	lydimąjį	lydimuosius	lydimąją	lydimąsias	-	-
įnag.	lydimuoju	lydimaisiais	lydimąja	lydimosiomis	-	-
viet.	lydimajame	lydimuosiuose	lydimojoje	lydimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lydimas, mot. g. lydima.

lydimu

1. tas, kurį lydi

Etimologija

<= lydėti, lydi, lydėjo

---