mąstą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mąstą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mąstantis, mot. g. mąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstąs, mąstantis	mąstą, mąstantys	mąstanti	mąstančios	-	mąstą
kilm.	mąstančio	mąstančių	mąstančios	mąstančių	-	-
naud.	mąstančiam	mąstantiems, mąstantiem	mąstančiai	mąstančioms, mąstančiom	-	-
gal.	mąstantį	mąstančius	mąstančią	mąstančias	-	-
įnag.	mąstančiu	mąstančiais	mąstančia	mąstančiomis	-	-
viet.	mąstančiame, mąstančiam	mąstančiuose, mąstančiuos	mąstančioje, mąstančioj	mąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstantysis	mąstantieji	mąstančioji	mąstančiosios	-	-
kilm.	mąstančiojo	mąstančiųjų	mąstančiosios	mąstančiųjų	-	-
naud.	mąstančiajam	mąstantiesiems	mąstančiajai	mąstančiosioms	-	-
gal.	mąstantįjį	mąstančiuosius	mąstančiąją	mąstančiąsias	-	-
įnag.	mąstančiuoju	mąstančiaisiais	mąstančiąja	mąstančiosiomis	-	-
viet.	mąstančiajame	mąstančiuosiuose	mąstančiojoje	mąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mąstantis, mot. g. mąstanti.
• Skiemenys: mąs-tą

mąstą

1. tas, kuris mąsto

Etimologija

<= mąstyti, mąsto, mąstė

---