mąstytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mąstytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mąstytas, mot. g. mąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstytas	mąstyti	mąstyta	mąstytos	mąstyta	-
kilm.	mąstyto	mąstytų	mąstytos	mąstytų	-	-
naud.	mąstytam	mąstytiems	mąstytai	mąstytoms	-	-
gal.	mąstytą	mąstytus	mąstytą	mąstytas	-	-
įnag.	mąstytu	mąstytais	mąstyta	mąstytomis	-	-
viet.	mąstytame	mąstytuose	mąstytoje	mąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstytasis	mąstytieji	mąstytoji	mąstytosios	-	-
kilm.	mąstytojo	mąstytųjų	mąstytosios	mąstytųjų	-	-
naud.	mąstytajam	mąstytiesiems	mąstytajai	mąstytosioms	-	-
gal.	mąstytąjį	mąstytuosius	mąstytąją	mąstytąsias	-	-
įnag.	mąstytuoju	mąstytaisiais	mąstytąja	mąstytosiomis	-	-
viet.	mąstytajame	mąstytuosiuose	mąstytojoje	mąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mąstytas, mot. g. mąstyta.
• Skiemenys: mąs-ty-to-jo

mąstytojo

1. tas, kurį mąstė

Etimologija

<= mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

mąstytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: mąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstytojas	mąstytojai
kilm.	mąstytojo	mąstytojų
naud.	mąstytojui	mąstytojams
gal.	mąstytoją	mąstytojus
įnag.	mąstytoju	mąstytojais
viet.	mąstytojuje	mąstytojuose
šauksm.	mąstytojau	mąstytojai

• Skiemenys: mąs-ty-to-jo
• žr. pagr. f. mąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. mąstytoja.

mąstytojo

1. tas, kuris mąsto

Etimologija

<= mąstyti, mąsto, mąstė

---