mėginsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mėginsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mėginsiantis, mot. g. mėginsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėginsiąs, mėginsiantis	mėginsią, mėginsiantys	mėginsianti	mėginsiančios	-	mėginsią
kilm.	mėginsiančio	mėginsiančių	mėginsiančios	mėginsiančių	-	-
naud.	mėginsiančiam	mėginsiantiems, mėginsiantiem	mėginsiančiai	mėginsiančioms, mėginsiančiom	-	-
gal.	mėginsiantį	mėginsiančius	mėginsiančią	mėginsiančias	-	-
įnag.	mėginsiančiu	mėginsiančiais	mėginsiančia	mėginsiančiomis	-	-
viet.	mėginsiančiame, mėginsiančiam	mėginsiančiuose, mėginsiančiuos	mėginsiančioje, mėginsiančioj	mėginsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėginsiantysis	mėginsiantieji	mėginsiančioji	mėginsiančiosios	-	-
kilm.	mėginsiančiojo	mėginsiančiųjų	mėginsiančiosios	mėginsiančiųjų	-	-
naud.	mėginsiančiajam	mėginsiantiesiems	mėginsiančiajai	mėginsiančiosioms	-	-
gal.	mėginsiantįjį	mėginsiančiuosius	mėginsiančiąją	mėginsiančiąsias	-	-
įnag.	mėginsiančiuoju	mėginsiančiaisiais	mėginsiančiąja	mėginsiančiosiomis	-	-
viet.	mėginsiančiajame	mėginsiančiuosiuose	mėginsiančiojoje	mėginsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mėginsiantis, mot. g. mėginsianti.

mėginsiančiųjų

1. tas, kuris mėgins

Etimologija

<= mėginti, mėgina, mėgino

---