Pagrindinės spalvos
baltas ? melns
? ? ?
raudis zeld mėlins
wares zales ?
? ? ?

Tarimas

taisyti
  • TFA: ['mė.lins]

Būdvardis

taisyti

mėlins (vyr. g.)

  1. mėlynas (lt) (nau.)

Etimologija

taisyti

Naujadaras. Iš baltų prokalbės *mel(n)- („juodas, mėlynas“), iš indoeuropiečių prokalbės *mel- („tamsus, raudonas, purvinas“). Artimai giminiškas prūsų k. melne („mėlynė (sumušimo)“), lietuvių k. mėlynas. Kartu giminiškas latvių k. melns („juodas“), gotų k. 𐌼𐌴𐌻𐌰 (mēla, „rašybos simboliai“), senosios vokiečių aukštaičių k. malon („dažyti, piešti“), vokiečių k. malen („dažyti“), sanskrito मल (mala, „purvinas“), senovės graikų k. μέλας (mélas, „juodas, tamsus“), lotynų k. mulleus („rausvas“).

Kategorijos

taisyti

Būdvardžio „mėlins“ linksniavimas (1-oji (as/a/o) linksniuotė)
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė Bevardė giminė
Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita
V. mėlins mėlini mėlina mėlinas mėlino mėliny
K. mėlinas mėlinun̄ mėlinas mėlinun̄ mėlinos mėlinun̄
N. mėlinu mėlinams mėlinai mėlinams mėlinu mėlinoms
G. mėlinan̄ mėlinan̄s mėlinan̄ mėlinan̄s mėlinon̄ mėlinon̄s
Įn. mėlinu mėlinais mėlina mėlinams mėlinu mėlinims
Vt. Vi. mėlinei mėlinesu mėlinoj mėlinosu mėlinei mėlinesu
Kr. mėlinan mėlinasna mėlinan mėlinasna mėlinuon mėlinuosna
Gr. mėlinepi mėlinespi mėlinopi mėlinospi mėlinepi mėlinespi
Ar. mėlinap mėlinump mėlinap mėlinump mėlinuop mėlinump
Š. mėlinas! mėlini! mėlina! mėlinas! mėlinon̄! mėliny!
Prieveiksmis
mėlini

Būdvardžio „mėlins“ įvardžiuotinės formos ir laipsniavimas (vns. V.)
Įvardžiuotinės f. Nelyginamasis l. Aukštesnysis l. Aukščiausiasis l. Visų aukščiausiasis l.
Vyr. g. mėlinses
esmėlins
mėlins mėlinesnas mėlinimas
mėlinims
wismėlinimas
wismėlinims

wisun̄ mėlinimas
wisun̄ mėlinims

pats mėlinimas
pats mėlinims
Mot. g. mėlinajei
eimėlina
mėlina mėlinesna mėlinima wismėlinima

wisun̄ mėlinima

pati mėlinima
Bev. g. mėlinotat
tatmėlino
mėlino mėlinesno mėlinimo wismėlinimo

wisun̄ mėlinimo

pate mėlinimo