mačius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mačius (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. matęs, mot. g. mačiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	matęs	matę	mačiusi, mačius	mačiusios	-	matę
kilm.	mačiusio	mačiusių	mačiusios	mačiusių	-	-
naud.	mačiusiam	mačiusiems	mačiusiai	mačiusioms	-	-
gal.	mačiusį	mačiusius	mačiusią	mačiusias	-	-
įnag.	mačiusiu	mačiusiais	mačiusia	mačiusiomis	-	-
viet.	mačiusiame	mačiusiuose	mačiusioje	mačiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mačiusysis	mačiusieji	mačiusioji	mačiusiosios	-	-
kilm.	mačiusiojo	mačiusiųjų	mačiusiosios	mačiusiųjų	-	-
naud.	mačiusiajam	mačiusiesiems	mačiusiajai	mačiusiosioms	-	-
gal.	mačiusįjį	mačiusiuosius	mačiusiąją	mačiusiąsias	-	-
įnag.	mačiusiuoju	mačiusiaisiais	mačiusiąja	mačiusiosiomis	-	-
viet.	mačiusiajame	mačiusiuosiuose	mačiusiojoje	mačiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. matęs, mot. g. mačiusi.
• Skiemenys: ma-čius

mačius

1. ta, kuri matė

Etimologija

<= matyti, mato, matė

---

Padalyvis

mačius (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: matant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
matant	mačius	matydavus	matysiant

• Skiemenys: ma-čius

mačius

1. susijęs su veiksmu matyti, mato, matė

Etimologija

<= matyti, mato, matė

---