manyta

Taip pat žr.: manytą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

manyta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. manytas, mot. g. manyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	manytas	manyti	manyta	manytos	manyta	-
kilm.	manyto	manytų	manytos	manytų	-	-
naud.	manytam	manytiems	manytai	manytoms	-	-
gal.	manytą	manytus	manytą	manytas	-	-
įnag.	manytu	manytais	manyta	manytomis	-	-
viet.	manytame	manytuose	manytoje	manytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	manytasis	manytieji	manytoji	manytosios	-	-
kilm.	manytojo	manytųjų	manytosios	manytųjų	-	-
naud.	manytajam	manytiesiems	manytajai	manytosioms	-	-
gal.	manytąjį	manytuosius	manytąją	manytąsias	-	-
įnag.	manytuoju	manytaisiais	manytąja	manytosiomis	-	-
viet.	manytajame	manytuosiuose	manytojoje	manytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. manytas.
• Skiemenys: ma-ny-ta

manyta

1. ta, kurią manė

Etimologija

<= manyti, mano, manė

---