matyta

Taip pat žr.: matytą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

matyta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. matytas, mot. g. matyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	matytas	matyti	matyta	matytos	matyta	-
kilm.	matyto	matytų	matytos	matytų	-	-
naud.	matytam	matytiems	matytai	matytoms	-	-
gal.	matytą	matytus	matytą	matytas	-	-
įnag.	matytu	matytais	matyta	matytomis	-	-
viet.	matytame	matytuose	matytoje	matytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	matytasis	matytieji	matytoji	matytosios	-	-
kilm.	matytojo	matytųjų	matytosios	matytųjų	-	-
naud.	matytajam	matytiesiems	matytajai	matytosioms	-	-
gal.	matytąjį	matytuosius	matytąją	matytąsias	-	-
įnag.	matytuoju	matytaisiais	matytąja	matytosiomis	-	-
viet.	matytajame	matytuosiuose	matytojoje	matytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. matytas.
• Skiemenys: ma-ty-ta

matyta

1. ta, kurią matė

Etimologija

<= matyti, mato, matė

---