maunanti

Taip pat žr.: maunantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

maunanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. maunantis, mot. g. maunanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	maunąs, maunantis	mauną, maunantys	maunanti	maunančios	-	mauną
kilm.	maunančio	maunančių	maunančios	maunančių	-	-
naud.	maunančiam	maunantiems, maunantiem	maunančiai	maunančioms, maunančiom	-	-
gal.	maunantį	maunančius	maunančią	maunančias	-	-
įnag.	maunančiu	maunančiais	maunančia	maunančiomis	-	-
viet.	maunančiame, maunančiam	maunančiuose, maunančiuos	maunančioje, maunančioj	maunančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	maunantysis	maunantieji	maunančioji	maunančiosios	-	-
kilm.	maunančiojo	maunančiųjų	maunančiosios	maunančiųjų	-	-
naud.	maunančiajam	maunantiesiems	maunančiajai	maunančiosioms	-	-
gal.	maunantįjį	maunančiuosius	maunančiąją	maunančiąsias	-	-
įnag.	maunančiuoju	maunančiaisiais	maunančiąja	maunančiosiomis	-	-
viet.	maunančiajame	maunančiuosiuose	maunančiojoje	maunančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. maunantis.
• Skiemenys: mau-nan-ti

maunanti

1. ta kuri mauna

Etimologija

<= mauti, mauna, movė

---