mauta

Taip pat žr.: mautą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mauta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mautas, mot. g. mauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mautas	mauti	mauta	mautos	mauta	-
kilm.	mauto	mautų	mautos	mautų	-	-
naud.	mautam	mautiems	mautai	mautoms	-	-
gal.	mautą	mautus	mautą	mautas	-	-
įnag.	mautu	mautais	mauta	mautomis	-	-
viet.	mautame	mautuose	mautoje	mautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mautasis	mautieji	mautoji	mautosios	-	-
kilm.	mautojo	mautųjų	mautosios	mautųjų	-	-
naud.	mautajam	mautiesiems	mautajai	mautosioms	-	-
gal.	mautąjį	mautuosius	mautąją	mautąsias	-	-
įnag.	mautuoju	mautaisiais	mautąja	mautosiomis	-	-
viet.	mautajame	mautuosiuose	mautojoje	mautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mautas.
• Skiemenys: mau-ta

mauta

1. ta kurią movė

Etimologija

<= mauti, mauna, movė

---