meido
Medis |
Tarimas #1
taisyti- TFA: ['méi.do]
Daiktavardis #1
taisytiDaiktavardžio „meido“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | meido | meidy | |
K. | meidos | meidun̄ | |
N. | meidu | meidoms | |
G. | meidon̄ | meidon̄s | |
Įn. | meidu | meidims | |
Vt. | Vi. | meidzei | meidesu |
Kr. | meiduon | meiduosna | |
Gr. | meidepi | meidespi | |
Ar. | meiduop | meidump | |
Š. | meidon̄! | meidy! |
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai
taisytiEtimologija
taisytiNarevo žodyne nurodyta rašyba: mejdo. Labai senas žodis. Iš baltų prokalbės *medja-, kuris sutampa su slavų prokalbės *medjā („rubežius, riba; riba tarp dviejų žemės sklypų, plotų, teritorijų“), o pirmykštė šių žodžių reikšmė buvo „esantis viduryje“. Senovėje upės, kalnai, miškų masyvai ir pan. gamtiniai objektai buvo naudojami kaip riboženkliai tarp teritorijų, todėl yra loginė sąsaja, kodėl žodis, reiškiantis „ribą“ galėjo įgauti „medžio“ reikšmę. Reikšmės kitimas: „neapibrėžta vieta, tarpinė sritis“ > „miškas“ > „medis“. Giminiškas lietuvių k. medis, medžias latvių k. mežs („miškas“), prūsų k. median („miškas“), kartu ir lenkų k. miedza („riba“), rusų k. межа (mežá, „riba“), serbų-kroatų k. međa („riba“), slovėnų k. meja („riba“), taip pat ir lotynų k. medius („vidurinis“), gotų k. 𐌼𐌹𐌳𐌾𐌹𐍃 (midjis, „vidurinis“). Tačiau skiriasi nuo latvių k. koks („medis“) bei prūsų k. garian („medis“).
Kategorijos
taisytiMerginos portretas |
Tarimas #2
taisyti- TFA: ['meĩ.do]
Daiktavardis #2
taisytiDaiktavardžio „meido“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | meido | meidy | |
K. | meidos | meidun̄ | |
N. | meidu | meidoms | |
G. | meidon̄ | meidon̄s | |
Įn. | meidu | meidims | |
Vt. | Vi. | meidzei | meidesu |
Kr. | meiduon | meiduosna | |
Gr. | meidepi | meidespi | |
Ar. | meiduop | meidump | |
Š. | meido! | meidy! |
Vartosenos pastabos
taisytiNarevo žodyne nurodyta rašyba: mejdo. Merginos reikšme šis daiktavardis yra išimtinis. Šio daiktavardžio giminė - moteriška, tačiau galūnė nurodo į bevardę giminę. Dėl šios išimties pats daiktavardis linksniuojamas lyg būtų bevardės giminės, tačiau prie jo derinamos moteriškos būdvardžių formos (pvz., mazai meidu („mažai merginai“)). Panašių atvejų yra ir lietuvių kalboje, kaip pavyzdžiui lietuvių k. dėdė. Šio žodžio linksniavime skiriasi tik šauksmininko linksnis, kuris atitinka moteriškos giminės šauksmininko linksnio sudarymą (kilmininko forma atėmus galūnę -s).
Etimologija
taisytiSkolinys nuo vidurinės vokiečių aukštaičių k. mait, žodžio maget trumpinio. Giminiškas vokiečių k. Maid („mergelė, mergina“), anglų k. maiden („mergelė“).
Kategorijos
taisytiTaip pat žiūrėkite
taisytiMoteriškoji lytis jotvingių kalba | ||||
---|---|---|---|---|
mergus (mergaitė) |
? (paauglė) |
meido (mergina) |
wirba (moteris) |
? (senutė) |