melšiančiu

Taip pat žr.: melšiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

melšiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. melšiantis, mot. g. melšianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	melšiąs, melšiantis	melšią, melšiantys	melšianti	melšiančios	-	melšią
kilm.	melšiančio	melšiančių	melšiančios	melšiančių	-	-
naud.	melšiančiam	melšiantiems, melšiantiem	melšiančiai	melšiančioms, melšiančiom	-	-
gal.	melšiantį	melšiančius	melšiančią	melšiančias	-	-
įnag.	melšiančiu	melšiančiais	melšiančia	melšiančiomis	-	-
viet.	melšiančiame, melšiančiam	melšiančiuose, melšiančiuos	melšiančioje, melšiančioj	melšiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	melšiantysis	melšiantieji	melšiančioji	melšiančiosios	-	-
kilm.	melšiančiojo	melšiančiųjų	melšiančiosios	melšiančiųjų	-	-
naud.	melšiančiajam	melšiantiesiems	melšiančiajai	melšiančiosioms	-	-
gal.	melšiantįjį	melšiančiuosius	melšiančiąją	melšiančiąsias	-	-
įnag.	melšiančiuoju	melšiančiaisiais	melšiančiąja	melšiančiosiomis	-	-
viet.	melšiančiajame	melšiančiuosiuose	melšiančiojoje	melšiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. melšiantis, mot. g. melšianti.

Etimologija

<= melžti, melžia, melžė

---