menens
Jotvingių kalba taisyti
Mėnulis |
Tarimas taisyti
- TFA: ['mè.nens]
Daiktavardis taisyti
Žodžio „menens“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | menens | menenys | |
K. | menenis | meneniun̄ | |
N. | meneniu | menenems | |
G. | menenin̄ | menenin̄s | |
Įn. | meneniu | meneneis | |
Vt. | Vi. | meneny | menenysu |
Kr. | menenin | menenysna | |
Gr. | menenypi | menenyspi | |
Ar. | menenyp | meneniump | |
Š. | meneni! | menenys! |
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai taisyti
Vartosenos pastabos taisyti
Naujadaras. Vietoj skolinio iš vidurinės vokiečių aukštaičių k. monda. Indoeuropiečių prokalbėje žodžiai „mėnulis“ ir „mėnesis“ atitiko tą patį žodį *mḗh₁n̥s; tai atsispindi ir lietuvių kalboje su žodžiais lietuvių k. mėnesis, mėnuo. Remiantis šia logika ir jotvingių kalboje tas pats žodis apibūdina ir mėnulį, ir mėnesį.
Etimologija taisyti
Galimai iš baltų prokalbės *meʔn-(e)s-, iš indoeuropiečių prokalbės *mḗh₁n̥s. Giminiškas prūsų k. menig, lietuvių k. mėnuo, mėnesis, mėnulis, latvių k. mēnesis, mēness, slavų prokalbės *měsęcь.