menkinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

menkinus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkinęs, mot. g. menkinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinęs	menkinę	menkinusi, menkinus	menkinusios	-	menkinę
kilm.	menkinusio	menkinusių	menkinusios	menkinusių	-	-
naud.	menkinusiam	menkinusiems	menkinusiai	menkinusioms	-	-
gal.	menkinusį	menkinusius	menkinusią	menkinusias	-	-
įnag.	menkinusiu	menkinusiais	menkinusia	menkinusiomis	-	-
viet.	menkinusiame	menkinusiuose	menkinusioje	menkinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinusysis	menkinusieji	menkinusioji	menkinusiosios	-	-
kilm.	menkinusiojo	menkinusiųjų	menkinusiosios	menkinusiųjų	-	-
naud.	menkinusiajam	menkinusiesiems	menkinusiajai	menkinusiosioms	-	-
gal.	menkinusįjį	menkinusiuosius	menkinusiąją	menkinusiąsias	-	-
įnag.	menkinusiuoju	menkinusiaisiais	menkinusiąja	menkinusiosiomis	-	-
viet.	menkinusiajame	menkinusiuosiuose	menkinusiojoje	menkinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. menkinęs, mot. g. menkinusi.
• Skiemenys: men-ki-nus

menkinus

1. ta, kuri menkino

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---

Padalyvis

menkinus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: menkinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
menkinant	menkinus	menkindavus	menkinsiant

• Skiemenys: men-ki-nus

menkinus

1. susijęs su veiksmu menkinti, menkina, menkino

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---