mirkčiojusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirkčiojusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirkčiojęs, mot. g. mirkčiojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiojęs	mirkčioję	mirkčiojusi, mirkčiojus	mirkčiojusios	-	mirkčioję
kilm.	mirkčiojusio	mirkčiojusių	mirkčiojusios	mirkčiojusių	-	-
naud.	mirkčiojusiam	mirkčiojusiems	mirkčiojusiai	mirkčiojusioms	-	-
gal.	mirkčiojusį	mirkčiojusius	mirkčiojusią	mirkčiojusias	-	-
įnag.	mirkčiojusiu	mirkčiojusiais	mirkčiojusia	mirkčiojusiomis	-	-
viet.	mirkčiojusiame	mirkčiojusiuose	mirkčiojusioje	mirkčiojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiojusysis	mirkčiojusieji	mirkčiojusioji	mirkčiojusiosios	-	-
kilm.	mirkčiojusiojo	mirkčiojusiųjų	mirkčiojusiosios	mirkčiojusiųjų	-	-
naud.	mirkčiojusiajam	mirkčiojusiesiems	mirkčiojusiajai	mirkčiojusiosioms	-	-
gal.	mirkčiojusįjį	mirkčiojusiuosius	mirkčiojusiąją	mirkčiojusiąsias	-	-
įnag.	mirkčiojusiuoju	mirkčiojusiaisiais	mirkčiojusiąja	mirkčiojusiosiomis	-	-
viet.	mirkčiojusiajame	mirkčiojusiuosiuose	mirkčiojusiojoje	mirkčiojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirkčiojęs, mot. g. mirkčiojusi.

mirkčiojusįjį

1. tas, kuris mirkčiojo

Etimologija

<= mirkčioti, mirkčioja, mirkčiojo

---