mirkčiosimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirkčiosimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirkčiosimas, mot. g. mirkčiosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiosimas	mirkčiosimi	mirkčiosima	mirkčiosimos	mirkčiosima	-
kilm.	mirkčiosimo	mirkčiosimų	mirkčiosimos	mirkčiosimų	-	-
naud.	mirkčiosimam	mirkčiosimiems	mirkčiosimai	mirkčiosimoms	-	-
gal.	mirkčiosimą	mirkčiosimus	mirkčiosimą	mirkčiosimas	-	-
įnag.	mirkčiosimu	mirkčiosimais	mirkčiosima	mirkčiosimomis	-	-
viet.	mirkčiosimame	mirkčiosimuose	mirkčiosimoje	mirkčiosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiosimasis	mirkčiosimieji	mirkčiosimoji	mirkčiosimosios	-	-
kilm.	mirkčiosimojo	mirkčiosimųjų	mirkčiosimosios	mirkčiosimųjų	-	-
naud.	mirkčiosimajam	mirkčiosimiesiems	mirkčiosimajai	mirkčiosimosioms	-	-
gal.	mirkčiosimąjį	mirkčiosimuosius	mirkčiosimąją	mirkčiosimąsias	-	-
įnag.	mirkčiosimuoju	mirkčiosimaisiais	mirkčiosimąja	mirkčiosimosiomis	-	-
viet.	mirkčiosimajame	mirkčiosimuosiuose	mirkčiosimojoje	mirkčiosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirkčiosimas, mot. g. mirkčiosima.

mirkčiosimasis

1. tas, kurį mirkčios

Etimologija

<= mirkčioti, mirkčioja, mirkčiojo

---