mirkčiotinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirkčiotinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirkčiotinas, mot. g. mirkčiotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiotinas	mirkčiotini	mirkčiotina	mirkčiotinos	mirkčiotina	-
kilm.	mirkčiotino	mirkčiotinų	mirkčiotinos	mirkčiotinų	-	-
naud.	mirkčiotinam	mirkčiotiniems	mirkčiotinai	mirkčiotinoms	-	-
gal.	mirkčiotiną	mirkčiotinus	mirkčiotiną	mirkčiotinas	-	-
įnag.	mirkčiotinu	mirkčiotinais	mirkčiotina	mirkčiotinomis	-	-
viet.	mirkčiotiname	mirkčiotinuose	mirkčiotinoje	mirkčiotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiotinasis	mirkčiotinieji	mirkčiotinoji	mirkčiotinosios	-	-
kilm.	mirkčiotinojo	mirkčiotinųjų	mirkčiotinosios	mirkčiotinųjų	-	-
naud.	mirkčiotinajam	mirkčiotiniesiems	mirkčiotinajai	mirkčiotinosioms	-	-
gal.	mirkčiotinąjį	mirkčiotinuosius	mirkčiotinąją	mirkčiotinąsias	-	-
įnag.	mirkčiotinuoju	mirkčiotinaisiais	mirkčiotinąja	mirkčiotinosiomis	-	-
viet.	mirkčiotinajame	mirkčiotinuosiuose	mirkčiotinojoje	mirkčiotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirkčiotinas, mot. g. mirkčiotina.

mirkčiotinąjį

1. tas, dėl kurio reikia mirkčioti

Etimologija

<= mirkčioti, mirkčioja, mirkčiojo

---