mokėsimiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mokėsimiems (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mokėsimas, mot. g. mokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėsimas	mokėsimi	mokėsima	mokėsimos	mokėsima	-
kilm.	mokėsimo	mokėsimų	mokėsimos	mokėsimų	-	-
naud.	mokėsimam	mokėsimiems	mokėsimai	mokėsimoms	-	-
gal.	mokėsimą	mokėsimus	mokėsimą	mokėsimas	-	-
įnag.	mokėsimu	mokėsimais	mokėsima	mokėsimomis	-	-
viet.	mokėsimame	mokėsimuose	mokėsimoje	mokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėsimasis	mokėsimieji	mokėsimoji	mokėsimosios	-	-
kilm.	mokėsimojo	mokėsimųjų	mokėsimosios	mokėsimųjų	-	-
naud.	mokėsimajam	mokėsimiesiems	mokėsimajai	mokėsimosioms	-	-
gal.	mokėsimąjį	mokėsimuosius	mokėsimąją	mokėsimąsias	-	-
įnag.	mokėsimuoju	mokėsimaisiais	mokėsimąja	mokėsimosiomis	-	-
viet.	mokėsimajame	mokėsimuosiuose	mokėsimojoje	mokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mokėsimas, mot. g. mokėsima.
• Skiemenys: mo-kė-si-miems

mokėsimiems

1. tas, kurį mokės

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---