movęs

Taip pat žr.: movės

 Lietuvių kalba

Dalyvis

movęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. movęs, mot. g. movusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	movęs	movę	movusi, movus	movusios	-	movę
kilm.	movusio	movusių	movusios	movusių	-	-
naud.	movusiam	movusiems	movusiai	movusioms	-	-
gal.	movusį	movusius	movusią	movusias	-	-
įnag.	movusiu	movusiais	movusia	movusiomis	-	-
viet.	movusiame	movusiuose	movusioje	movusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	movusysis	movusieji	movusioji	movusiosios	-	-
kilm.	movusiojo	movusiųjų	movusiosios	movusiųjų	-	-
naud.	movusiajam	movusiesiems	movusiajai	movusiosioms	-	-
gal.	movusįjį	movusiuosius	movusiąją	movusiąsias	-	-
įnag.	movusiuoju	movusiaisiais	movusiąja	movusiosiomis	-	-
viet.	movusiajame	movusiuosiuose	movusiojoje	movusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. movusi.
• Skiemenys: mo-vęs

movęs

1. tas kuris movė

Etimologija

<= mauti, mauna, movė

---