mušąs

Taip pat žr.: mušas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mušąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mušantis, mot. g. mušanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušąs, mušantis	mušą, mušantys	mušanti	mušančios	-	mušą
kilm.	mušančio	mušančių	mušančios	mušančių	-	-
naud.	mušančiam	mušantiems, mušantiem	mušančiai	mušančioms, mušančiom	-	-
gal.	mušantį	mušančius	mušančią	mušančias	-	-
įnag.	mušančiu	mušančiais	mušančia	mušančiomis	-	-
viet.	mušančiame, mušančiam	mušančiuose, mušančiuos	mušančioje, mušančioj	mušančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušantysis	mušantieji	mušančioji	mušančiosios	-	-
kilm.	mušančiojo	mušančiųjų	mušančiosios	mušančiųjų	-	-
naud.	mušančiajam	mušantiesiems	mušančiajai	mušančiosioms	-	-
gal.	mušantįjį	mušančiuosius	mušančiąją	mušančiąsias	-	-
įnag.	mušančiuoju	mušančiaisiais	mušančiąja	mušančiosiomis	-	-
viet.	mušančiajame	mušančiuosiuose	mušančiojoje	mušančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mušantis, mot. g. mušanti.
• Skiemenys: mu-šąs

mušąs

1. tas, kuris muša

Etimologija

<= mušti, muša, mušė

---