mušus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mušus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mušęs, mot. g. mušusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušęs	mušę	mušusi, mušus	mušusios	-	mušę
kilm.	mušusio	mušusių	mušusios	mušusių	-	-
naud.	mušusiam	mušusiems	mušusiai	mušusioms	-	-
gal.	mušusį	mušusius	mušusią	mušusias	-	-
įnag.	mušusiu	mušusiais	mušusia	mušusiomis	-	-
viet.	mušusiame	mušusiuose	mušusioje	mušusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušusysis	mušusieji	mušusioji	mušusiosios	-	-
kilm.	mušusiojo	mušusiųjų	mušusiosios	mušusiųjų	-	-
naud.	mušusiajam	mušusiesiems	mušusiajai	mušusiosioms	-	-
gal.	mušusįjį	mušusiuosius	mušusiąją	mušusiąsias	-	-
įnag.	mušusiuoju	mušusiaisiais	mušusiąja	mušusiosiomis	-	-
viet.	mušusiajame	mušusiuosiuose	mušusiojoje	mušusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mušęs, mot. g. mušusi.
• Skiemenys: mu-šus

mušus

1. ta, kuri mušė

Etimologija

<= mušti, muša, mušė

---

Padalyvis

mušus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: mušant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
mušant	mušus	mušdavus	mušiant

• Skiemenys: mu-šus

mušus

1. susijęs su veiksmu mušti, muša, mušė

Etimologija

<= mušti, muša, mušė

---