muotrėška

 Žemaičių kalba

Daiktavardis

muotrėška (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: muotrėška
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	muotrėška	muotrėškė	muotrėškas
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	muotrėškas	muotrėšku	muotrėšku
naudininkas (datīvs, naudėninks)	muotrėškā	muotrėškuom	muotrėškuoms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	muotrėška	muotrėškė	muotrėškas
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	muotrėško	muotrėškuom	muotrėškuoms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	muotrėškuo	muotrėškuos	muotrėškuos
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	muotrėška	muotrėškė	muotrėškas

muotrėška

1. moteris ^(lt)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

---