musė
Iš indoeuropiečių prokalbės *mows-, *mus-. Plg. senosios bažnytinės slavų k. мѹха (muxa), senovės graikų k. μυῖα (muia), lotynų k. musca.
Tarmybėse sutinkama žodžių pakitusiomis galūnėmis - musia, musis, su papidomomis priesagomis - musėlė.