nagrinėdavusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nagrinėdavusiojo (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nagrinėdavęs, mot. g. nagrinėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėdavęs	nagrinėdavę	nagrinėdavusi, nagrinėdavus	nagrinėdavusios	-	nagrinėdavę
kilm.	nagrinėdavusio	nagrinėdavusių	nagrinėdavusios	nagrinėdavusių	-	-
naud.	nagrinėdavusiam	nagrinėdavusiems	nagrinėdavusiai	nagrinėdavusioms	-	-
gal.	nagrinėdavusį	nagrinėdavusius	nagrinėdavusią	nagrinėdavusias	-	-
įnag.	nagrinėdavusiu	nagrinėdavusiais	nagrinėdavusia	nagrinėdavusiomis	-	-
viet.	nagrinėdavusiame	nagrinėdavusiuose	nagrinėdavusioje	nagrinėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėdavusysis	nagrinėdavusieji	nagrinėdavusioji	nagrinėdavusiosios	-	-
kilm.	nagrinėdavusiojo	nagrinėdavusiųjų	nagrinėdavusiosios	nagrinėdavusiųjų	-	-
naud.	nagrinėdavusiajam	nagrinėdavusiesiems	nagrinėdavusiajai	nagrinėdavusiosioms	-	-
gal.	nagrinėdavusįjį	nagrinėdavusiuosius	nagrinėdavusiąją	nagrinėdavusiąsias	-	-
įnag.	nagrinėdavusiuoju	nagrinėdavusiaisiais	nagrinėdavusiąja	nagrinėdavusiosiomis	-	-
viet.	nagrinėdavusiajame	nagrinėdavusiuosiuose	nagrinėdavusiojoje	nagrinėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nagrinėdavęs, mot. g. nagrinėdavusi.

nagrinėdavusiojo

1. tas, kuris nagrinėdavo

Etimologija

<= nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---