nagrinėjamu

Taip pat žr.: nagrinėjamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nagrinėjamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nagrinėjamas, mot. g. nagrinėjama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėjamas	nagrinėjami	nagrinėjama	nagrinėjamos	nagrinėjama	-
kilm.	nagrinėjamo	nagrinėjamų	nagrinėjamos	nagrinėjamų	-	-
naud.	nagrinėjamam	nagrinėjamiems	nagrinėjamai	nagrinėjamoms	-	-
gal.	nagrinėjamą	nagrinėjamus	nagrinėjamą	nagrinėjamas	-	-
įnag.	nagrinėjamu	nagrinėjamais	nagrinėjama	nagrinėjamomis	-	-
viet.	nagrinėjamame	nagrinėjamuose	nagrinėjamoje	nagrinėjamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėjamasis	nagrinėjamieji	nagrinėjamoji	nagrinėjamosios	-	-
kilm.	nagrinėjamojo	nagrinėjamųjų	nagrinėjamosios	nagrinėjamųjų	-	-
naud.	nagrinėjamajam	nagrinėjamiesiems	nagrinėjamajai	nagrinėjamosioms	-	-
gal.	nagrinėjamąjį	nagrinėjamuosius	nagrinėjamąją	nagrinėjamąsias	-	-
įnag.	nagrinėjamuoju	nagrinėjamaisiais	nagrinėjamąja	nagrinėjamosiomis	-	-
viet.	nagrinėjamajame	nagrinėjamuosiuose	nagrinėjamojoje	nagrinėjamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nagrinėjamas, mot. g. nagrinėjama.

nagrinėjamu

1. tas, kurį nagrinėja

Etimologija

<= nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---