nagrinėjusį

Taip pat žr.: nagrinėjusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nagrinėjusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nagrinėjęs, mot. g. nagrinėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėjęs	nagrinėję	nagrinėjusi, nagrinėjus	nagrinėjusios	-	nagrinėję
kilm.	nagrinėjusio	nagrinėjusių	nagrinėjusios	nagrinėjusių	-	-
naud.	nagrinėjusiam	nagrinėjusiems	nagrinėjusiai	nagrinėjusioms	-	-
gal.	nagrinėjusį	nagrinėjusius	nagrinėjusią	nagrinėjusias	-	-
įnag.	nagrinėjusiu	nagrinėjusiais	nagrinėjusia	nagrinėjusiomis	-	-
viet.	nagrinėjusiame	nagrinėjusiuose	nagrinėjusioje	nagrinėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėjusysis	nagrinėjusieji	nagrinėjusioji	nagrinėjusiosios	-	-
kilm.	nagrinėjusiojo	nagrinėjusiųjų	nagrinėjusiosios	nagrinėjusiųjų	-	-
naud.	nagrinėjusiajam	nagrinėjusiesiems	nagrinėjusiajai	nagrinėjusiosioms	-	-
gal.	nagrinėjusįjį	nagrinėjusiuosius	nagrinėjusiąją	nagrinėjusiąsias	-	-
įnag.	nagrinėjusiuoju	nagrinėjusiaisiais	nagrinėjusiąja	nagrinėjusiosiomis	-	-
viet.	nagrinėjusiajame	nagrinėjusiuosiuose	nagrinėjusiojoje	nagrinėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nagrinėjęs, mot. g. nagrinėjusi.

nagrinėjusį

1. tas, kuris nagrinėjo

Etimologija

<= nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---