naikiną

Taip pat žr.: naikina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

naikiną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. naikinantis, mot. g. naikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	naikinąs, naikinantis	naikiną, naikinantys	naikinanti	naikinančios	-	naikiną
kilm.	naikinančio	naikinančių	naikinančios	naikinančių	-	-
naud.	naikinančiam	naikinantiems, naikinantiem	naikinančiai	naikinančioms, naikinančiom	-	-
gal.	naikinantį	naikinančius	naikinančią	naikinančias	-	-
įnag.	naikinančiu	naikinančiais	naikinančia	naikinančiomis	-	-
viet.	naikinančiame, naikinančiam	naikinančiuose, naikinančiuos	naikinančioje, naikinančioj	naikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	naikinantysis	naikinantieji	naikinančioji	naikinančiosios	-	-
kilm.	naikinančiojo	naikinančiųjų	naikinančiosios	naikinančiųjų	-	-
naud.	naikinančiajam	naikinantiesiems	naikinančiajai	naikinančiosioms	-	-
gal.	naikinantįjį	naikinančiuosius	naikinančiąją	naikinančiąsias	-	-
įnag.	naikinančiuoju	naikinančiaisiais	naikinančiąja	naikinančiosiomis	-	-
viet.	naikinančiajame	naikinančiuosiuose	naikinančiojoje	naikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. naikinantis, mot. g. naikinanti.

naikiną

1. tas, kuris naikina

Etimologija

<= naikinti, naikina, naikino

---