neįnervinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįnervinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįnervinamas, mot. g. neįnervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervinamas	neįnervinami	neįnervinama	neįnervinamos	neįnervinama	-
kilm.	neįnervinamo	neįnervinamų	neįnervinamos	neįnervinamų	-	-
naud.	neįnervinamam	neįnervinamiems	neįnervinamai	neįnervinamoms	-	-
gal.	neįnervinamą	neįnervinamus	neįnervinamą	neįnervinamas	-	-
įnag.	neįnervinamu	neįnervinamais	neįnervinama	neįnervinamomis	-	-
viet.	neįnervinamame	neįnervinamuose	neįnervinamoje	neįnervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervinamasis	neįnervinamieji	neįnervinamoji	neįnervinamosios	-	-
kilm.	neįnervinamojo	neįnervinamųjų	neįnervinamosios	neįnervinamųjų	-	-
naud.	neįnervinamajam	neįnervinamiesiems	neįnervinamajai	neįnervinamosioms	-	-
gal.	neįnervinamąjį	neįnervinamuosius	neįnervinamąją	neįnervinamąsias	-	-
įnag.	neįnervinamuoju	neįnervinamaisiais	neįnervinamąja	neįnervinamosiomis	-	-
viet.	neįnervinamajame	neįnervinamuosiuose	neįnervinamojoje	neįnervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįnervinamas, mot. g. neįnervinama.
• Skiemenys: ne-į-ner-vi-na-mo-ji

neįnervinamoji

1. ta, kurią neįnervina

Etimologija

<= neįnervinti, neįnervina, neįnervino <= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---