neįnervinantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįnervinantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįnervinantis, mot. g. neįnervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervinąs, neįnervinantis	neįnerviną, neįnervinantys	neįnervinanti	neįnervinančios	-	neįnerviną
kilm.	neįnervinančio	neįnervinančių	neįnervinančios	neįnervinančių	-	-
naud.	neįnervinančiam	neįnervinantiems, neįnervinantiem	neįnervinančiai	neįnervinančioms, neįnervinančiom	-	-
gal.	neįnervinantį	neįnervinančius	neįnervinančią	neįnervinančias	-	-
įnag.	neįnervinančiu	neįnervinančiais	neįnervinančia	neįnervinančiomis	-	-
viet.	neįnervinančiame, neįnervinančiam	neįnervinančiuose, neįnervinančiuos	neįnervinančioje, neįnervinančioj	neįnervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervinantysis	neįnervinantieji	neįnervinančioji	neįnervinančiosios	-	-
kilm.	neįnervinančiojo	neįnervinančiųjų	neįnervinančiosios	neįnervinančiųjų	-	-
naud.	neįnervinančiajam	neįnervinantiesiems	neįnervinančiajai	neįnervinančiosioms	-	-
gal.	neįnervinantįjį	neįnervinančiuosius	neįnervinančiąją	neįnervinančiąsias	-	-
įnag.	neįnervinančiuoju	neįnervinančiaisiais	neįnervinančiąja	neįnervinančiosiomis	-	-
viet.	neįnervinančiajame	neįnervinančiuosiuose	neįnervinančiojoje	neįnervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįnervinanti.
• Skiemenys: ne-į-ner-vi-nan-tis

neįnervinantis

1. tas, kuris neįnervina

Etimologija

<= neįnervinti, neįnervina, neįnervino <= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    neįnervinantis: bendrai

įnervinantis (lt)

Vertimai

  neįnervinantis: bendrai

---