neįnervintinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįnervintinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįnervintinas, mot. g. neįnervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervintinas	neįnervintini	neįnervintina	neįnervintinos	neįnervintina	-
kilm.	neįnervintino	neįnervintinų	neįnervintinos	neįnervintinų	-	-
naud.	neįnervintinam	neįnervintiniems	neįnervintinai	neįnervintinoms	-	-
gal.	neįnervintiną	neįnervintinus	neįnervintiną	neįnervintinas	-	-
įnag.	neįnervintinu	neįnervintinais	neįnervintina	neįnervintinomis	-	-
viet.	neįnervintiname	neįnervintinuose	neįnervintinoje	neįnervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervintinasis	neįnervintinieji	neįnervintinoji	neįnervintinosios	-	-
kilm.	neįnervintinojo	neįnervintinųjų	neįnervintinosios	neįnervintinųjų	-	-
naud.	neįnervintinajam	neįnervintiniesiems	neįnervintinajai	neįnervintinosioms	-	-
gal.	neįnervintinąjį	neįnervintinuosius	neįnervintinąją	neįnervintinąsias	-	-
įnag.	neįnervintinuoju	neįnervintinaisiais	neįnervintinąja	neįnervintinosiomis	-	-
viet.	neįnervintinajame	neįnervintinuosiuose	neįnervintinojoje	neįnervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįnervintinas, mot. g. neįnervintina.
• Skiemenys: ne-į-ner-vin-ti-no-jo

neįnervintinojo

1. tas, dėl kurio reikia neįnervinti

Etimologija

<= neįnervinti, neįnervina, neįnervino <= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---