neįnervinusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįnervinusioji (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįnervinęs, mot. g. neįnervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervinęs	neįnervinę	neįnervinusi, neįnervinus	neįnervinusios	-	neįnervinę
kilm.	neįnervinusio	neįnervinusių	neįnervinusios	neįnervinusių	-	-
naud.	neįnervinusiam	neįnervinusiems	neįnervinusiai	neįnervinusioms	-	-
gal.	neįnervinusį	neįnervinusius	neįnervinusią	neįnervinusias	-	-
įnag.	neįnervinusiu	neįnervinusiais	neįnervinusia	neįnervinusiomis	-	-
viet.	neįnervinusiame	neįnervinusiuose	neįnervinusioje	neįnervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervinusysis	neįnervinusieji	neįnervinusioji	neįnervinusiosios	-	-
kilm.	neįnervinusiojo	neįnervinusiųjų	neįnervinusiosios	neįnervinusiųjų	-	-
naud.	neįnervinusiajam	neįnervinusiesiems	neįnervinusiajai	neįnervinusiosioms	-	-
gal.	neįnervinusįjį	neįnervinusiuosius	neįnervinusiąją	neįnervinusiąsias	-	-
įnag.	neįnervinusiuoju	neįnervinusiaisiais	neįnervinusiąja	neįnervinusiosiomis	-	-
viet.	neįnervinusiajame	neįnervinusiuosiuose	neįnervinusiojoje	neįnervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįnervinęs, mot. g. neįnervinusi.
• Skiemenys: ne-į-ner-vi-nu-sio-ji

neįnervinusioji

1. ta, kuri neįnervino

Etimologija

<= neįnervinti, neįnervina, neįnervino <= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---