neįsigaminamiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigaminamiems (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigaminamas, mot. g. neįsigaminama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigaminamas	neįsigaminami	neįsigaminama	neįsigaminamos	neįsigaminama	-
kilm.	neįsigaminamo	neįsigaminamų	neįsigaminamos	neįsigaminamų	-	-
naud.	neįsigaminamam	neįsigaminamiems	neįsigaminamai	neįsigaminamoms	-	-
gal.	neįsigaminamą	neįsigaminamus	neįsigaminamą	neįsigaminamas	-	-
įnag.	neįsigaminamu	neįsigaminamais	neįsigaminama	neįsigaminamomis	-	-
viet.	neįsigaminamame	neįsigaminamuose	neįsigaminamoje	neįsigaminamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigaminamasis	neįsigaminamieji	neįsigaminamoji	neįsigaminamosios	-	-
kilm.	neįsigaminamojo	neįsigaminamųjų	neįsigaminamosios	neįsigaminamųjų	-	-
naud.	neįsigaminamajam	neįsigaminamiesiems	neįsigaminamajai	neįsigaminamosioms	-	-
gal.	neįsigaminamąjį	neįsigaminamuosius	neįsigaminamąją	neįsigaminamąsias	-	-
įnag.	neįsigaminamuoju	neįsigaminamaisiais	neįsigaminamąja	neįsigaminamosiomis	-	-
viet.	neįsigaminamajame	neįsigaminamuosiuose	neįsigaminamojoje	neįsigaminamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigaminamas, mot. g. neįsigaminama.
• Skiemenys: ne-į-si-ga-mi-na-miems

neįsigaminamiems

1. tas, kurį neįsigamina

Etimologija

<= neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino <= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---