neįsigaminanti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigaminanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigaminantis, mot. g. neįsigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigaminąs, neįsigaminantis	neįsigaminą, neįsigaminantys	neįsigaminanti	neįsigaminančios	-	neįsigaminą
kilm.	neįsigaminančio	neįsigaminančių	neįsigaminančios	neįsigaminančių	-	-
naud.	neįsigaminančiam	neįsigaminantiems, neįsigaminantiem	neįsigaminančiai	neįsigaminančioms, neįsigaminančiom	-	-
gal.	neįsigaminantį	neįsigaminančius	neįsigaminančią	neįsigaminančias	-	-
įnag.	neįsigaminančiu	neįsigaminančiais	neįsigaminančia	neįsigaminančiomis	-	-
viet.	neįsigaminančiame, neįsigaminančiam	neįsigaminančiuose, neįsigaminančiuos	neįsigaminančioje, neįsigaminančioj	neįsigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigaminantysis	neįsigaminantieji	neįsigaminančioji	neįsigaminančiosios	-	-
kilm.	neįsigaminančiojo	neįsigaminančiųjų	neįsigaminančiosios	neįsigaminančiųjų	-	-
naud.	neįsigaminančiajam	neįsigaminantiesiems	neįsigaminančiajai	neįsigaminančiosioms	-	-
gal.	neįsigaminantįjį	neįsigaminančiuosius	neįsigaminančiąją	neįsigaminančiąsias	-	-
įnag.	neįsigaminančiuoju	neįsigaminančiaisiais	neįsigaminančiąja	neįsigaminančiosiomis	-	-
viet.	neįsigaminančiajame	neįsigaminančiuosiuose	neįsigaminančiojoje	neįsigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigaminantis.
• Skiemenys: ne-į-si-ga-mi-nan-ti

neįsigaminanti

1. ta, kuri neįsigamina

Etimologija

<= neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino <= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    neįsigaminanti: bendrai

įsigaminanti (lt)

Vertimai

  neįsigaminanti: bendrai

---