neįsimąstomoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimąstomoje (es. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimąstomas, mot. g. neįsimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstomas	neįsimąstomi	neįsimąstoma	neįsimąstomos	neįsimąstoma	-
kilm.	neįsimąstomo	neįsimąstomų	neįsimąstomos	neįsimąstomų	-	-
naud.	neįsimąstomam	neįsimąstomiems	neįsimąstomai	neįsimąstomoms	-	-
gal.	neįsimąstomą	neįsimąstomus	neįsimąstomą	neįsimąstomas	-	-
įnag.	neįsimąstomu	neįsimąstomais	neįsimąstoma	neįsimąstomomis	-	-
viet.	neįsimąstomame	neįsimąstomuose	neįsimąstomoje	neįsimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstomasis	neįsimąstomieji	neįsimąstomoji	neįsimąstomosios	-	-
kilm.	neįsimąstomojo	neįsimąstomųjų	neįsimąstomosios	neįsimąstomųjų	-	-
naud.	neįsimąstomajam	neįsimąstomiesiems	neįsimąstomajai	neįsimąstomosioms	-	-
gal.	neįsimąstomąjį	neįsimąstomuosius	neįsimąstomąją	neįsimąstomąsias	-	-
įnag.	neįsimąstomuoju	neįsimąstomaisiais	neįsimąstomąja	neįsimąstomosiomis	-	-
viet.	neįsimąstomajame	neįsimąstomuosiuose	neįsimąstomojoje	neįsimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimąstomas, mot. g. neįsimąstoma.
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-to-mo-je

neįsimąstomoje

1. tas, kurį neįsimąsto

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---