neįsinervinamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsinervinamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsinervinamas, mot. g. neįsinervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervinamas	neįsinervinami	neįsinervinama	neįsinervinamos	neįsinervinama	-
kilm.	neįsinervinamo	neįsinervinamų	neįsinervinamos	neįsinervinamų	-	-
naud.	neįsinervinamam	neįsinervinamiems	neįsinervinamai	neįsinervinamoms	-	-
gal.	neįsinervinamą	neįsinervinamus	neįsinervinamą	neįsinervinamas	-	-
įnag.	neįsinervinamu	neįsinervinamais	neįsinervinama	neįsinervinamomis	-	-
viet.	neįsinervinamame	neįsinervinamuose	neįsinervinamoje	neįsinervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervinamasis	neįsinervinamieji	neįsinervinamoji	neįsinervinamosios	-	-
kilm.	neįsinervinamojo	neįsinervinamųjų	neįsinervinamosios	neįsinervinamųjų	-	-
naud.	neįsinervinamajam	neįsinervinamiesiems	neįsinervinamajai	neįsinervinamosioms	-	-
gal.	neįsinervinamąjį	neįsinervinamuosius	neįsinervinamąją	neįsinervinamąsias	-	-
įnag.	neįsinervinamuoju	neįsinervinamaisiais	neįsinervinamąja	neįsinervinamosiomis	-	-
viet.	neįsinervinamajame	neįsinervinamuosiuose	neįsinervinamojoje	neįsinervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsinervinamas, mot. g. neįsinervinama.
• Skiemenys: ne-į-si-ner-vi-na-mą-ją

neįsinervinamąją

1. ta, kurią neįsinervina

Etimologija

<= neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino <= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---