neįsinervintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsinervintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsinervintinas, mot. g. neįsinervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervintinas	neįsinervintini	neįsinervintina	neįsinervintinos	neįsinervintina	-
kilm.	neįsinervintino	neįsinervintinų	neįsinervintinos	neįsinervintinų	-	-
naud.	neįsinervintinam	neįsinervintiniems	neįsinervintinai	neįsinervintinoms	-	-
gal.	neįsinervintiną	neįsinervintinus	neįsinervintiną	neįsinervintinas	-	-
įnag.	neįsinervintinu	neįsinervintinais	neįsinervintina	neįsinervintinomis	-	-
viet.	neįsinervintiname	neįsinervintinuose	neįsinervintinoje	neįsinervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervintinasis	neįsinervintinieji	neįsinervintinoji	neįsinervintinosios	-	-
kilm.	neįsinervintinojo	neįsinervintinųjų	neįsinervintinosios	neįsinervintinųjų	-	-
naud.	neįsinervintinajam	neįsinervintiniesiems	neįsinervintinajai	neįsinervintinosioms	-	-
gal.	neįsinervintinąjį	neįsinervintinuosius	neįsinervintinąją	neįsinervintinąsias	-	-
įnag.	neįsinervintinuoju	neįsinervintinaisiais	neįsinervintinąja	neįsinervintinosiomis	-	-
viet.	neįsinervintinajame	neįsinervintinuosiuose	neįsinervintinojoje	neįsinervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsinervintinas, mot. g. neįsinervintina.
• Skiemenys: ne-į-si-ner-vin-ti-nuo-ju

neįsinervintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neįsinervinti

Etimologija

<= neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino <= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---