neįsinervintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsinervintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsinervintas, mot. g. neįsinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervintas	neįsinervinti	neįsinervinta	neįsinervintos	neįsinervinta	-
kilm.	neįsinervinto	neįsinervintų	neįsinervintos	neįsinervintų	-	-
naud.	neįsinervintam	neįsinervintiems	neįsinervintai	neįsinervintoms	-	-
gal.	neįsinervintą	neįsinervintus	neįsinervintą	neįsinervintas	-	-
įnag.	neįsinervintu	neįsinervintais	neįsinervinta	neįsinervintomis	-	-
viet.	neįsinervintame	neįsinervintuose	neįsinervintoje	neįsinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervintasis	neįsinervintieji	neįsinervintoji	neįsinervintosios	-	-
kilm.	neįsinervintojo	neįsinervintųjų	neįsinervintosios	neįsinervintųjų	-	-
naud.	neįsinervintajam	neįsinervintiesiems	neįsinervintajai	neįsinervintosioms	-	-
gal.	neįsinervintąjį	neįsinervintuosius	neįsinervintąją	neįsinervintąsias	-	-
įnag.	neįsinervintuoju	neįsinervintaisiais	neįsinervintąja	neįsinervintosiomis	-	-
viet.	neįsinervintajame	neįsinervintuosiuose	neįsinervintojoje	neįsinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsinervintas, mot. g. neįsinervinta.
• Skiemenys: ne-į-si-ner-vin-tu

neįsinervintu

1. tas, kurį neįsinervino

Etimologija

<= neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino <= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---