neįsiraginsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiraginsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiraginsimas, mot. g. neįsiraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiraginsimas	neįsiraginsimi	neįsiraginsima	neįsiraginsimos	neįsiraginsima	-
kilm.	neįsiraginsimo	neįsiraginsimų	neįsiraginsimos	neįsiraginsimų	-	-
naud.	neįsiraginsimam	neįsiraginsimiems	neįsiraginsimai	neįsiraginsimoms	-	-
gal.	neįsiraginsimą	neįsiraginsimus	neįsiraginsimą	neįsiraginsimas	-	-
įnag.	neįsiraginsimu	neįsiraginsimais	neįsiraginsima	neįsiraginsimomis	-	-
viet.	neįsiraginsimame	neįsiraginsimuose	neįsiraginsimoje	neįsiraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiraginsimasis	neįsiraginsimieji	neįsiraginsimoji	neįsiraginsimosios	-	-
kilm.	neįsiraginsimojo	neįsiraginsimųjų	neįsiraginsimosios	neįsiraginsimųjų	-	-
naud.	neįsiraginsimajam	neįsiraginsimiesiems	neįsiraginsimajai	neįsiraginsimosioms	-	-
gal.	neįsiraginsimąjį	neįsiraginsimuosius	neįsiraginsimąją	neįsiraginsimąsias	-	-
įnag.	neįsiraginsimuoju	neįsiraginsimaisiais	neįsiraginsimąja	neįsiraginsimosiomis	-	-
viet.	neįsiraginsimajame	neįsiraginsimuosiuose	neįsiraginsimojoje	neįsiraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiraginsimas, mot. g. neįsiraginsima.
• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-si-ma-sis

neįsiraginsimasis

1. tas, kurį neįsiragins

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---