neįsiragintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsiragintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiragintojas	neįsiragintojai
kilm.	neįsiragintojo	neįsiragintojų
naud.	neįsiragintojui	neįsiragintojams
gal.	neįsiragintoją	neįsiragintojus
įnag.	neįsiragintoju	neįsiragintojais
viet.	neįsiragintojuje	neįsiragintojuose
šauksm.	neįsiragintojau	neįsiragintojai

• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsiragintoja.

neįsiragintojas

1. tas, kuris neįsiragina

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neįsiragintojas: bendrai

įsiragintojas (lt)

Vertimai

  neįsiragintojas: bendrai

---

Daiktavardis

neįsiragintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsiragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiragintoja	neįsiragintojos
kilm.	neįsiragintojos	neįsiragintojų
naud.	neįsiragintojai	neįsiragintojoms
gal.	neįsiragintoją	neįsiragintojas
įnag.	neįsiragintoja	neįsiragintojomis
viet.	neįsiragintojoje	neįsiragintojose
šauksm.	neįsiragintoja	neįsiragintojos

• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-to-jas
• žr. pagr. f. neįsiragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįsiragintojas.

neįsiragintojas

1. ta, kuri neįsiragina

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---