neįsiraginusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiraginusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiraginęs, mot. g. neįsiraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiraginęs	neįsiraginę	neįsiraginusi, neįsiraginus	neįsiraginusios	-	neįsiraginę
kilm.	neįsiraginusio	neįsiraginusių	neįsiraginusios	neįsiraginusių	-	-
naud.	neįsiraginusiam	neįsiraginusiems	neįsiraginusiai	neįsiraginusioms	-	-
gal.	neįsiraginusį	neįsiraginusius	neįsiraginusią	neįsiraginusias	-	-
įnag.	neįsiraginusiu	neįsiraginusiais	neįsiraginusia	neįsiraginusiomis	-	-
viet.	neįsiraginusiame	neįsiraginusiuose	neįsiraginusioje	neįsiraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiraginusysis	neįsiraginusieji	neįsiraginusioji	neįsiraginusiosios	-	-
kilm.	neįsiraginusiojo	neįsiraginusiųjų	neįsiraginusiosios	neįsiraginusiųjų	-	-
naud.	neįsiraginusiajam	neįsiraginusiesiems	neįsiraginusiajai	neįsiraginusiosioms	-	-
gal.	neįsiraginusįjį	neįsiraginusiuosius	neįsiraginusiąją	neįsiraginusiąsias	-	-
įnag.	neįsiraginusiuoju	neįsiraginusiaisiais	neįsiraginusiąja	neįsiraginusiosiomis	-	-
viet.	neįsiraginusiajame	neįsiraginusiuosiuose	neįsiraginusiojoje	neįsiraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiraginęs, mot. g. neįsiraginusi.
• Skiemenys: ne-į-si-ra-gi-nu-sių-jų

neįsiraginusiųjų

1. tas, kuris neįsiragino

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---