neįsiskolintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiskolintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiskolintinas, mot. g. neįsiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolintinas	neįsiskolintini	neįsiskolintina	neįsiskolintinos	neįsiskolintina	-
kilm.	neįsiskolintino	neįsiskolintinų	neįsiskolintinos	neįsiskolintinų	-	-
naud.	neįsiskolintinam	neįsiskolintiniems	neįsiskolintinai	neįsiskolintinoms	-	-
gal.	neįsiskolintiną	neįsiskolintinus	neįsiskolintiną	neįsiskolintinas	-	-
įnag.	neįsiskolintinu	neįsiskolintinais	neįsiskolintina	neįsiskolintinomis	-	-
viet.	neįsiskolintiname	neįsiskolintinuose	neįsiskolintinoje	neįsiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolintinasis	neįsiskolintinieji	neįsiskolintinoji	neįsiskolintinosios	-	-
kilm.	neįsiskolintinojo	neįsiskolintinųjų	neįsiskolintinosios	neįsiskolintinųjų	-	-
naud.	neįsiskolintinajam	neįsiskolintiniesiems	neįsiskolintinajai	neįsiskolintinosioms	-	-
gal.	neįsiskolintinąjį	neįsiskolintinuosius	neįsiskolintinąją	neįsiskolintinąsias	-	-
įnag.	neįsiskolintinuoju	neįsiskolintinaisiais	neįsiskolintinąja	neįsiskolintinosiomis	-	-
viet.	neįsiskolintinajame	neįsiskolintinuosiuose	neįsiskolintinojoje	neįsiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiskolintinas, mot. g. neįsiskolintina.
• Skiemenys: ne-į-si-sko-lin-ti-no

neįsiskolintino

1. tas, dėl kurio reikia neįsiskolinti

Etimologija

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---