neįsivokiamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivokiamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivokiamas, mot. g. neįsivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivokiamas	neįsivokiami	neįsivokiama	neįsivokiamos	neįsivokiama	-
kilm.	neįsivokiamo	neįsivokiamų	neįsivokiamos	neįsivokiamų	-	-
naud.	neįsivokiamam	neįsivokiamiems	neįsivokiamai	neįsivokiamoms	-	-
gal.	neįsivokiamą	neįsivokiamus	neįsivokiamą	neįsivokiamas	-	-
įnag.	neįsivokiamu	neįsivokiamais	neįsivokiama	neįsivokiamomis	-	-
viet.	neįsivokiamame	neįsivokiamuose	neįsivokiamoje	neįsivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivokiamasis	neįsivokiamieji	neįsivokiamoji	neįsivokiamosios	-	-
kilm.	neįsivokiamojo	neįsivokiamųjų	neįsivokiamosios	neįsivokiamųjų	-	-
naud.	neįsivokiamajam	neįsivokiamiesiems	neįsivokiamajai	neįsivokiamosioms	-	-
gal.	neįsivokiamąjį	neįsivokiamuosius	neįsivokiamąją	neįsivokiamąsias	-	-
įnag.	neįsivokiamuoju	neįsivokiamaisiais	neįsivokiamąja	neįsivokiamosiomis	-	-
viet.	neįsivokiamajame	neįsivokiamuosiuose	neįsivokiamojoje	neįsivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivokiamas, mot. g. neįsivokiama.
• Skiemenys: ne-į-si-vo-kia-mą-ja

neįsivokiamąja

1. ta, kurią neįsivokia

Etimologija

<= neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė <= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---