neįsivokiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivokiančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivokiantis, mot. g. neįsivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivokiąs, neįsivokiantis	neįsivokią, neįsivokiantys	neįsivokianti	neįsivokiančios	-	neįsivokią
kilm.	neįsivokiančio	neįsivokiančių	neįsivokiančios	neįsivokiančių	-	-
naud.	neįsivokiančiam	neįsivokiantiems, neįsivokiantiem	neįsivokiančiai	neįsivokiančioms, neįsivokiančiom	-	-
gal.	neįsivokiantį	neįsivokiančius	neįsivokiančią	neįsivokiančias	-	-
įnag.	neįsivokiančiu	neįsivokiančiais	neįsivokiančia	neįsivokiančiomis	-	-
viet.	neįsivokiančiame, neįsivokiančiam	neįsivokiančiuose, neįsivokiančiuos	neįsivokiančioje, neįsivokiančioj	neįsivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivokiantysis	neįsivokiantieji	neįsivokiančioji	neįsivokiančiosios	-	-
kilm.	neįsivokiančiojo	neįsivokiančiųjų	neįsivokiančiosios	neįsivokiančiųjų	-	-
naud.	neįsivokiančiajam	neįsivokiantiesiems	neįsivokiančiajai	neįsivokiančiosioms	-	-
gal.	neįsivokiantįjį	neįsivokiančiuosius	neįsivokiančiąją	neįsivokiančiąsias	-	-
įnag.	neįsivokiančiuoju	neįsivokiančiaisiais	neįsivokiančiąja	neįsivokiančiosiomis	-	-
viet.	neįsivokiančiajame	neįsivokiančiuosiuose	neįsivokiančiojoje	neįsivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivokiantis, mot. g. neįsivokianti.
• Skiemenys: ne-į-si-vo-kian-čių

neįsivokiančių

1. tas, kuris neįsivokia

Etimologija

<= neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė <= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---