neįtikinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikinamas, mot. g. neįtikinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikinamas	neįtikinami	neįtikinama	neįtikinamos	neįtikinama	-
kilm.	neįtikinamo	neįtikinamų	neįtikinamos	neįtikinamų	-	-
naud.	neįtikinamam	neįtikinamiems	neįtikinamai	neįtikinamoms	-	-
gal.	neįtikinamą	neįtikinamus	neįtikinamą	neįtikinamas	-	-
įnag.	neįtikinamu	neįtikinamais	neįtikinama	neįtikinamomis	-	-
viet.	neįtikinamame	neįtikinamuose	neįtikinamoje	neįtikinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikinamasis	neįtikinamieji	neįtikinamoji	neįtikinamosios	-	-
kilm.	neįtikinamojo	neįtikinamųjų	neįtikinamosios	neįtikinamųjų	-	-
naud.	neįtikinamajam	neįtikinamiesiems	neįtikinamajai	neįtikinamosioms	-	-
gal.	neįtikinamąjį	neįtikinamuosius	neįtikinamąją	neįtikinamąsias	-	-
įnag.	neįtikinamuoju	neįtikinamaisiais	neįtikinamąja	neįtikinamosiomis	-	-
viet.	neįtikinamajame	neįtikinamuosiuose	neįtikinamojoje	neįtikinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikinamas, mot. g. neįtikinama.
• Skiemenys: ne-į-ti-ki-na-mo-ji

neįtikinamoji

1. ta, kurią neįtikina

Etimologija

<= neįtikinti, neįtikina, neįtikino <= ne- + įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---