neįtikindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikindavęs, mot. g. neįtikindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikindavęs	neįtikindavę	neįtikindavusi, neįtikindavus	neįtikindavusios	-	neįtikindavę
kilm.	neįtikindavusio	neįtikindavusių	neįtikindavusios	neįtikindavusių	-	-
naud.	neįtikindavusiam	neįtikindavusiems	neįtikindavusiai	neįtikindavusioms	-	-
gal.	neįtikindavusį	neįtikindavusius	neįtikindavusią	neįtikindavusias	-	-
įnag.	neįtikindavusiu	neįtikindavusiais	neįtikindavusia	neįtikindavusiomis	-	-
viet.	neįtikindavusiame	neįtikindavusiuose	neįtikindavusioje	neįtikindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikindavusysis	neįtikindavusieji	neįtikindavusioji	neįtikindavusiosios	-	-
kilm.	neįtikindavusiojo	neįtikindavusiųjų	neįtikindavusiosios	neįtikindavusiųjų	-	-
naud.	neįtikindavusiajam	neįtikindavusiesiems	neįtikindavusiajai	neįtikindavusiosioms	-	-
gal.	neįtikindavusįjį	neįtikindavusiuosius	neįtikindavusiąją	neįtikindavusiąsias	-	-
įnag.	neįtikindavusiuoju	neįtikindavusiaisiais	neįtikindavusiąja	neįtikindavusiosiomis	-	-
viet.	neįtikindavusiajame	neįtikindavusiuosiuose	neįtikindavusiojoje	neįtikindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikindavęs, mot. g. neįtikindavusi.
• Skiemenys: ne-į-ti-kin-da-vu-sį-jį

neįtikindavusįjį

1. tas, kuris neįtikindavo

Etimologija

<= neįtikinti, neįtikina, neįtikino <= ne- + įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---