neįtikinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįtikinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįtikinsimas, mot. g. neįtikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikinsimas	neįtikinsimi	neįtikinsima	neįtikinsimos	neįtikinsima	-
kilm.	neįtikinsimo	neįtikinsimų	neįtikinsimos	neįtikinsimų	-	-
naud.	neįtikinsimam	neįtikinsimiems	neįtikinsimai	neįtikinsimoms	-	-
gal.	neįtikinsimą	neįtikinsimus	neįtikinsimą	neįtikinsimas	-	-
įnag.	neįtikinsimu	neįtikinsimais	neįtikinsima	neįtikinsimomis	-	-
viet.	neįtikinsimame	neįtikinsimuose	neįtikinsimoje	neįtikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįtikinsimasis	neįtikinsimieji	neįtikinsimoji	neįtikinsimosios	-	-
kilm.	neįtikinsimojo	neįtikinsimųjų	neįtikinsimosios	neįtikinsimųjų	-	-
naud.	neįtikinsimajam	neįtikinsimiesiems	neįtikinsimajai	neįtikinsimosioms	-	-
gal.	neįtikinsimąjį	neįtikinsimuosius	neįtikinsimąją	neįtikinsimąsias	-	-
įnag.	neįtikinsimuoju	neįtikinsimaisiais	neįtikinsimąja	neįtikinsimosiomis	-	-
viet.	neįtikinsimajame	neįtikinsimuosiuose	neįtikinsimojoje	neįtikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįtikinsimas, mot. g. neįtikinsima.
• Skiemenys: ne-į-ti-kin-si-mą-ja

neįtikinsimąja

1. ta, kurią neįtikins

Etimologija

<= neįtikinti, neįtikina, neįtikino <= ne- + įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---